Ruta gyvena, atrodo, laimingą ir tvarkingą šeimyninį gyvenimą, jos sesuo Rakelė – save pašventusi aptukėliui Verneriui, nors šiam ji terūpi kaip pernykštis sniegas. Vieną dieną Rakelė susikaupia, palieka Vernerį ir užverktom akim, netekusi vilties įsiveržia į puikiai suderintą Rūtos kasdienybę, aukštyn kojomis apversdama tobulą sesers pasaulį.

Čia ir susiduria sveikas protas ir chaosas, taisyklės ir netvarka, spontaniškumas ir šaltas racionalumas. Jų kovą tylomis stebi Rutos sūnus Danielis, „užsisklendęs savo vienuolikametystėje“, kupinoje vaikystės paslapčių.

Tai romanas apie meilę, ateinančią nenoriai, apie stiprius jausmus netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, apie nenumaldomą norą gyventi sau ir būti laimingam.